EURAXESS LIETUVA

EKSPERTINIAI TYRIMAI


Tyrimas – Lietuvos mokslininkų ir tyrėjų mobilumas
Studijų kokybės vertinimo centro užsakymu tyrimą atliko jungtinė mokslininkų grupė koordinuojama Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos katedros. Lietuvos mokslininkų ir tyrėjų mobilumo situacija tirta įgyvendinant ESF projektą „Lietuvos mokslininkų mobilumo centro veiklos plėtra“ pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ įgyvendinimo priemonę „MTTP kokybė ir ekspertų rengimas“..

Pagrindiniai tyrimo tikslai

      - Europos Komisijos iniciatyvų skirtų mokslininkų ir tyrėjų mobilumui skatinti apžvalga;
      - Mokslininkų ir tyrėjų mobilumo užsienio ir Lietuvos tyrimų apžvalga;
      - Lietuvos mokslininkų ir tyrėjų mobilumo bendra  apžvalga;
      - Rekomendacinės gairės Lietuvos mokslininkų mobilumo centro veiklos tobulinimui;
      - Mokslininkų ir tyrėjų mobilumo stebėsenos kriterijų ir rodiklių nustatymas. 
Po atlikto tyrimo konkrečios rekomendacijos siekiant gerinti sąlygas mokslininkų ir tyrėjų mobilumui bus siunčiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
Jeigu turėtumėte siūlymų, rekomendacijų ar klausimų mokslininkų ir tyrėjų mobilumo klausimais, mielai prašome siųsti Lietuvos mokslininkų mobilumo centrui el. pašto adresu euraxess@skvc.lt

 

Tyrimas – „Tyrėjų mobilumas ir jo socialiniai aspektai“

Socialinių tyrimų institutas atliko tyrimą „Tyrėjų mobilumas ir jo socialiniai aspektai“, kurį finansavo Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija.

Pagrindinis šio tyrimo tikslas - išnagrinėti esamą situaciją Lietuvoje ir nustatyti teisinės sistemos trūkumus, kurie sudaro kliūtis tyrėjų, ypač doktorantų ir mokslininkų, mobilumui, susijusius su vizų ir leidimų dirbti ir gyventi Lietuvoje reglamentavimu, socialinėmis teisėmis ir garantijomis tyrėjams ir jų šeimų nariams. Analizės ar išvadų pagrindu pateikti siūlymai dėl esamos teisinės bazės tobulinimo, remiantis gerąja kitų valstybių šios šalies praktika, suformuluoti konkretūs galiojančių teisės aktų pakeitimai.

Tyrimo ataskaitą galite rasti Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje:

 

Tyrimas – „Autorių teisės mokslo
komunikacijoje.
Lietuvos mokslininkų
kūrinių, publikuojamų valstybės remiamuose
moksliniuose žurnaluose, teisinė intelektinės 
nuosavybės apsauga“


Šiame tyrime aptariama mokslo kūrinio kaip autorių teisių objekto samprata,
nagrinėjami asmeninių neturtinių ir turtinių mokslo kūrinių autorių teisių
apsaugos ypatumai, pristatomi mokslo komunikacijos funkcijų
įgyvendinimui svarbūs mokslo kūrinių autoriaus turtinių teisių įstatyminio
ribojimo atvejai, tiriamos autorių teisių apsaugos tendencijos mokslo
komunikacijos kaitos kontekste. Mokslo komunikacijos kaita pristatoma
išskiriant naujus mokslo komunikacijos subjektus, pastebint kintantį mokslo
komunikacijos modelį, plintantį „pilkųjų“ mokslo kūrinių viešinimą.

Tyrimo ataskaitoje pristatomi keturi moksliniai tyrimai. Pirmajame tyrime analizuojama prieigos prie e.mokslo kūrinių tradicija Lietuvoje, tiriamas šios prieigos teisinis pagrindas. Patvirtinus Lietuvoje vykstančius mokslo komunikacijos pokyčius, antrajame tyrime analizuojamos atviros prieigos užtikrinimo teisinės galimybės, vertinamas kūrybinės visumos licencinių sutarčių teisėtumas. Trečiajame tyrime pristatomas valstybės remiamų mokslinių žurnalų atsakingųjų asmenų – vyriausiųjų redaktorių požiūris į mokslo kūrinių autorių teisių paskirstymą, laisvos, atviros prieigos prie mokslo kūrinių suteikimą. Ketvirtajame tyrime pristatomas mokslo kūrinių autorių, publikuojančių straipsnius Lietuvos valstybės remiamuose moksliniuose, požiūris į mokslo kūrinių (straipsnių) autorių teisių paskirstymo sistemą, į atvirą prieigą prie mokslo kūrinių, kūrybinės visumos licencijas.

Tyrimo ataskaitą galite rasti Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje:

http://www.smm.lt/smt/docs/eksp_stud/MOKSLO_KURINIU_INT_LIETUVOJE_ataskaita.pdf

 

Studija – „Intelektinės nuosavybės teisės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje“

Studija siekia atskleisti mokslo ir studijų institucijų teises bei pareigas, įgytas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos metu sukurtos intelektinės nuosavybės atžvilgiu. Studija analizuoja strateginius ir teisinius intelektinės nuosavybės valdymo, naudojimo, disponavimo aspektus. Apžvelgiamos intelektinės nuosavybės suteikiamos galimybės, pavojai, kylantys mokslo ir studijų institucijoms siekiant eksploatuoti intelektinę nuosavybę.

Visi teisinio pobūdžio klausimai bei paaiškinimai konstruojami pateikiant plačią įvairių galiojančių teisės aktų analizę, identifikuojant kylančias problemas taip pat pasiūlant konkrečius sprendimus, skirtus efektyviam intelektinės nuosavybės valdymui, naudojimui, disponavimui įgyvendinti. Studija pateikia konkrečius sutartinio reguliavimo mechanizmus, taikomus bendroje su verslu intelektinės nuosavybės kūrimo bei perdavimo veikloje. Galiausiai Studija atskleidžia valstybinės ir institucinės politikos vaidmenį, siekiant padėti mokslo ir studijų institucijoms bet kokioje su intelektine nuosavybe susijusioje veikloje, taip pat siekiant apsaugoti jų teises vykdant viešąją žinių kūrimo, sklaidos, mokymo misiją.

Visi Studijoje pateikiami pasiūlymai formuluojami remiantis užsienio šalių galiojančių teisės aktų analize bei susiformavusios užsienio šalių (Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Suomijos bei Danijos) praktikos pavyzdžiais.

Tyrimo ataskaitą galite rasti Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje:

http://www.smm.lt/smt/docs/eksp_stud/IPR_2008_final_SMM.pdf

 


Tyrimas – „Mokslininkų socialinės garantijos“



Socialinių tyrimų institutas atliko tyrimą „Mokslininkų socialinės garantijos“, kurį finansavo Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas ir Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija.

Vis dažniau diskutuojama apie tai, kokios darbo sąlygos ir garantijos yra būtinos sėkmingai akademinei veiklai, mokslo ir studijų kokybei užtikrinti. Kalbant apie mokslininko profesiją, teigiama, kad ji ima prarasti savo charakteringus bruožus, o pokyčiams apibūdinti vartojami tokie žodžiai, kaip nuosmukis, erozija ar deprofesionalizacija. Daugelyje šalių yra pripažįstama, kad mokslininko profesija prarado savo aukštą rangą kitų profesijų kontekste, kad santykinai sumažėjo mokslo darbuotojų pajamos, kad jauniems žmonėms mokslininko karjera tampa nebepatraukli. Kita vertus, pripažįstama, kad tarp mokslininkams užtikrinamų darbo sąlygų, socialinių garantijų ir jų pasiektų darbo rezultatų egzistuoja tiesioginis ryšys.

Šis tyrimas, kaip tam tikras indėlis į Europoje vykstančias diskusijas apie mokslininkų padėtį ir ateities perspektyvas, yra skirtas ištyrinėti mokslininkų ir doktorantų socialines garantijas Lietuvoje, o pateiktose rekomendacijose siūloma, kas ir kaip turėtų būti keičiama, tobulinama, atsižvelgiant į kitų šalių patirtį.

Tyrimo ataskaitą galite rasti Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje: http://www.smm.lt/smt/eksp_stud/index.htm