Pradžia
EURAXESS
Praktinė informacija
LT
EN
PRAKTINĖ INFORMACIJA
Pradėti karjerą atliekant mokslinius tyrimus yra svarbus
žingsnis mokslininko gyvenime, tačiau atliekant
mokslinius tyrimus užsienyje vykdyti ir
šeimyninius įsipareigojimus – jau gana
didelis iššūkis. Lietuvos mokslininkų mobilumo
centras pasiruošęs suteikti jums informaciją,
kuri būtų aktuali jums ir jūsų šeimos nariams.
Atvykstančiam mokslininkui ar tyrėjui jį priimantis universitetas, mokslinių tyrimų institutas ar privatus darbdavys gali pasiūlyti apsigyventi jiems priklausančiuose svečių namuose ar butuose.
Mokslininkas ar tyrėjas taip pat gali išsinuomoti butą per nekilnojamo turto agentūras. Nuomojamą butą susirasti sudėtingiau rugpjūčio – spalio mėnesiais, kai miestus užplūsta studentai, todėl būsto paieškas patartina pradėti iš anksto. 1 – 2 kambarių buto nuoma didžiuosiuose šalies miestuose gali svyruoti nuo 400 iki 1 000 Lt, senamiesčiuose – nuo 700 Lt.
Informacijos apie nuomojamą būstą rasite:
www.aruodas.lt
Jei mokslininkas ar tyrėjas nori apsistoti viešbutyje, informacijos apie viešbučius ir kainas galima rasti:
www.lithuanianhotels.com
www.vilniushotels.lt
Lietuvos Respublikoje išradimai apsaugojami trimis būdais: nacionalinis; paduodant paraišką pagal Patentinės kooperacijos sutartį (PCT) ir pagal Europos patentų konvenciją (EPC). Norint gauti išradimo apsaugą tik Lietuvoje, geriausia pasirinkti nacionalinį kelią; siekiant apsaugoti išradimą daugelyje valstybių (ne tik Europos) – paduoti tarptautinę paraišką pagal PCT; Europoje – paduoti Europos patento paraišką pagal EPC.
Paraiškas nacionaliniam patentui gauti priima Valstybinis patentų biuras.
Norint apsaugoti išradimą pagal PCT, paraiškas pagal PCT reikalavimus priima Valstybinis patentų biuras arbaPasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) Tarptautinis biuras. PCT taisykles, mokesčius, prašymo formas galima rasti WIPO tinklalapyje: http://www.wipo.int/pct/en/index.html.
Norint gauti Europos patentą, paraiškas galima teikti Europos patentų tarnybai (EPO) arba EPC susitariančiosios šalies nacionalinėje tarnyboje.
Detali informacija (lietuvių k.), kaip gauti patentą, pateikiama Valstybinio patentų biuro internetinėje svetainėje:http://www.vpb.gov.lt/docs/20100511_3.pdf
Europos Komisijos ir Europos patentų biuro leidinys (anglų k.):
Why researchers should care about patents?
Svarbu:
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija teikia paramą Lietuvos Respublikos asmenims, siekiantiems gauti Europos patentą arba patentą pagal Patentinės kooperacijos sutartį, suteikdama galimybę atgauti iki 100 procentų tokių patentų gavimo išlaidų.
Jei norima studijuoti, turi būti atliktas išsilavinimo akademinis pripažinimas.
Jei norima dirbti, bus atliekamas išsilavinimo profesinis pripažinimas.
Dokumentai išsilavinimo įvertinimui ir akademiniam pripažinimui pateikiami Studijų kokybės vertinimo centrui (SKVC). Informacija apie dokumentus:
http://www.skvc.lt/content.asp?id=68 .
Kur kreiptis dėl profesinio pripažinimo?
Jei norima imtis reglamentuojamos profesinės veiklos:
Jei norima imtis nereglamentuojamos profesinės veiklos:
Iš visų indoeuropiečių kalbų lietuvių kalba geriausiai išlaikė senovinį garsyną ir daugybę jos savitumų. Šiuo požiūriu ji labai panaši į sanskrito, senovės graikų ir lotynų kalbas.
Kaip išmokti lietuvių kalbą?
Keli universitetai turi lietuvių kalbos katedras, kurios užsieniečiams siūlo įvairius lietuvių kalbos ir kultūros kursus. Tarp svarbiausiųjų yra trunkantys ištisus metus (du semestrus) arba keletą savaičių (dvi, keturias). Siūlomi kursai yra trijų lygių: pradedantiesiems, vidutinio lygmens ir pažengusiems. Esant reikalui, galima mokytis ir individualiai.
Kursų pradedantiesiems tikslas yra suteikti besimokančiajam žinių apie lietuvių kalbos gramatinę struktūrą, išmokyti pagrindinių žodžių, taip pat lavinti skaitymo, rašymo ir kalbėjimo įgūdžius. Vidutinio lygmens ir pažengusiųjų grupėms siūlomos baltų ir lietuvių filologijos, lietuvių literatūros, etnokultūros, istorijos ir kitų lituanistikos dalykų paskaitos. Taip pat galima lankyti paskaitas apie šalies politinę ir ekonominę situaciją.
Užsienio šalių piliečiams lietuvių kalbos kursai yra mokami. Mokesčio dydis priklauso nuo pasirinkto universiteto ir kursų rūšies: dviejų savaičių kursas ir kultūrinė programa kainuos 1 000 – 1 300 litų, už keturių savaičių kursą bus imamas maždaug 2 000 litų mokestis. Pasirinkusiems vieno semestro trukmės lietuvių kalbos studijas mokslas kainuos apie 3 000 – 4 000 litų.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija gali sumokėti mokesčius už lituanistikos studijas arba lietuvių kalbos kursus, taip pat skirti stipendijas tiems tyrėjams, užsienio studentams ir mokytojams, kurie atvyksta į Lietuvą pagal tarptautines sutartis. Laisvai migruojantys tyrėjai, užsienio studentai ir mokytojai, kurie atvyksta į Lietuvą studijuoti lituanistikos, gali kreiptis dėl Lietuvos valstybės stipendijos. Mokestį už studijas šiuo atveju turi sumokėti pats besimokantysis. Lietuvos valstybės stipendijos dydis yra 1 800 – 3 200 litų per mėnesį.
Daugiau informacijos galima gauti: www.smpf.lt.
Socialinis draudimas sudaro didžiausią socialinės apsaugos sistemos dalį. Socialinio draudimo sistemos pagrindinis tikslas yra garantuoti pajamas apdraustiesiems netekus darbingumo dėl ligos, motinytės, senatvės, invalidumo (netekto darbingumo) ar kitais Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais atvejais.
Darbdavio mokamos įmokos
23,3% pensijų socialiniam draudimui
3,4% ligos ir motinystės socialiniam draudimui
1% nedarbo socialiniam draudimui
3% privalomajam sveikatos draudimui
0,3% bendram nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui
Apdraustojo mokamos įmokos
3% pensijų socialiniam draudimui
6% privalomajam sveikatos draudimui
Nuo kiekvieno žmogaus atlyginimo kas mėnesį priskaičiuojama 34% įmoka socialiniam draudimui: 3% sumoka pats darbuotojas, dar 31% primoka jo darbdavys. Mokant įmokas darbuotojas apdraudžiamas senatvei, ligos, motinystės, nedarbo ar nelaimingų atsitikimų darbe atvejui ir valstybiniu sveikatos draudimu: atėjus pensiniam amžiui ar ištikus negaliai, jis gaus pensiją, netekus darbo, gimus kūdikiui, susirgus ar susižeidus darbe –pašalpą bei sveikatos priežiūros ar įdarbinimo paslaugas.
Daugiau informacijos: www.socmin.lt
Laikinai išvykstantiesiems į Europos Sąjungos, Europos Ekonominės Erdvės šalis nares bei Šveicarijos Konfederaciją.
Vadovaujantis ES teisės aktais, vienoje ES ar EEE šalyje narėje apdraustieji valstybiniu sveikatos draudimu asmenys, laikinai nuvykę į bet kurią kitą ES ar EEE šalį narę, turi teisę gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, o šių paslaugų išlaidas kompensuos valstybinis sveikatos draudimas. Ši tvarka galioja ir Šveicarijoje.
Tam, kad Jūs galėtumėte pasinaudoti tokia teise laikinai vykdami turizmo arba kitais tikslais į ES ar EEE šalis nares bei Šveicariją, turite turėti apdraustumą privalomuoju sveikatos draudimu patvirtinantį dokumentą – Europos sveikatos draudimo kortelę (EHIC) arba sertifikatą, laikinai pakeičiantį Europos sveikatos draudimo kortelę (PRC). Kreipiantis į gydymo įstaigą dėl būtinosios medicinos pagalbos, įstaigos registratūroje ar ligoninės priimamajame būtina pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei EHIC ar PRC.
Valstybinio (privalomojo) sveikatos draudimo lėšomis kompensuojamosios sveikatos priežiūros paslaugos ES, EEE šalyse narėse ir Šveicarijoje teikiamos pagal tose šalyse galiojančią valstybinės sveikatos apsaugos sistemos tvarką.
Daugiau informacijos: www.vlk.lt.
Apdraustiesiems, atvykstantiems į Lietuvą iš Europos Sąjungos šalių, taip pat iš Lichtenšteino, Norvegijos, Islandijos ir Šveicarijos
Valstybinė ligonių kasa (VLK) prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos yra institucija, atsakinga už paslaugų kompensavimą ligos ir motinystės atveju. Privalomąjį sveikatos draudimą Lietuvoje įgyvendina Valstybinė ligonių kasa ir 5 teritorinės ligonių kasos (TLK).
Lankydamiesi Lietuvoje turėkite su savimi vieną iš šių dokumentų, patvirtinančių jūsų teisę į sveikatos priežiūros paslaugų kompensavimą:
Europos sveikatos draudimo kortelę (EHIC);
Pažymą E 106;
Pažymą E 109.
Jūsų šeimos nariai, kurie kartu su jumis atvyksta į Lietuvą, turi turėti savo Europos sveikatos draudimo kortelę arba pažymą E 106 arba E 109.
Jei jūs (arba jūsų šeimos nariai) turite Europos sveikatos draudimo kortelę, jūs turite teisę į būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, kurios yra nemokamos Lietuvos valstybinei sveikatos priežiūros sistemai priklausančiose sveikatos priežiūros įstaigose. Lietuvos valstybinei sveikatos priežiūros sistemai priklausančių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų (t.y. pasirašiusių sutartį su TLK) sąrašą galite rasti internete adresu http://www.vlk.lt/vlk/en/?l=cont_int. Kiekvienas jus kaip pacientą konsultuojantis gydytojas turi atsižvelgti į numatomą jūsų buvimo Lietuvoje trukmę. Pagal ES teisės aktus jūs turite teisę gauti tokį gydymą, kurio reikia, kad nebūtumėte priversti grįžti į savo šalį anksčiau nei planavote.
Jei jūs (arba jūsų šeimos nariai) turite Europos sveikatos draudimo kortelę, jums nereikia registruotis TLK. Jei neturite jokio dokumento, patvirtinančio jūsų teisę gauti kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas, jį pametėte arba jis buvo pavogtas, prašom kreiptis į artimiausią TLK. TLK kreipsis į atitinkamą jūsų šalies instituciją prašydama atsiųsti jums sertifikatą, laikinai pakeičiantį Europos sveikatos draudimo kortelę.
Jei turite pažymą E106 (arba jūsų šeimos nariai turi pažymą E 106 arba E 109), privalote registruotis TLK kaip galima greičiau po savo atvykimo į Lietuvą. Tuomet TLK jums (arba jūsų šeimos nariams) išduos Lietuvos sveikatos draudimo pažymėjimą. Lietuvos sveikatos draudimo pažymėjimą turintys asmenys gali nemokamai gauti visas sveikatos priežiūros paslaugas (ne tik būtinosios medicinos pagalbos paslaugas) Lietuvos valstybinei sveikatos priežiūros sistemai priklausančiose sveikatos priežiūros įstaigose.
Jei norėsite gauti sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos valstybinei sveikatos priežiūros sistemai nepriklausančiose įstaigose, turėsite patys padengti visas sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas ir šios išlaidos nebus kompensuojamos.
Kreipdamiesi į privačias sveikatos priežiūros įstaigas, paklauskite, ar jos yra sudariusios sutartį su TLK dėl nemokamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo.
Daugiau informacijos galima gauti Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje: http://www.vlk.lt/vlk/en/?l=welcome
Lietuvoje nuo darbo sutartyje nustatyto atlyginimo skaičiuojamas 15 proc. pajamų mokestis. Lietuva yra pasirašiusi tarptautines dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su daugeliu valstybių. Jei jūsų šalies tokiame sąraše nėra, iš jūsų bus pareikalauta sumokėti mokesčius ir į jūsų šalies biudžetą.
Tyrėjai iš ES ir EEE valstybių narių, taip pat iš Šveicarijos, Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, Kanados ir JAV, turintys galiojančias savo šalyse sudarytas darbo sutartis, neprivalo Lietuvoje mokėti socialinio draudimo mokesčio arba sveikatos draudimo mokesčio; šie mokesčiai sumokami savo šalyje. Jei darbo sutartis sudaryta Lietuvoje, tenka mokėti 3 proc. dydžio socialinio draudimo įmokas ir 6 proc. sveikatos draudimo įmokas nuo sutartyje nurodytos atlyginimo sumos. Lankytojai iš kitų, pirmiau nenurodytų šalių moka 3 proc. nuo atlyginimo (neatskaičius mokesčių) už socialinį draudimą ir 6 proc. už sveikatos draudimą.
Užsienio tyrėjai, dirbantys valstybės įmonėse, politinėse partijose, profsąjungose, religinėse bendrijose arba ES ir EEE valstybių narių institucijų nacionaliniuose filialuose, atleidžiami nuo įmokų į Garantinį fondą mokėjimo. Kituose juridiniuose subjektuose (privačiose bendrovėse, bankuose, kredito unijose ir kt.) dirbantys tyrėjai moka 0,1 proc. įmokas į Garantinį fondą nuo atlyginimo sumos.
Daugiau informacijos: http://www.vmi.lt/en/?itemId=100456152
Valstybė užtikrina, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje mokytųsi pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ar specialiojo ugdymo programas. Asmens, turinčio teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, vaikams sudaromos sąlygos mokytis valstybinės lietuvių kalbos, valstybine lietuvių kalba ir esant galimybei mokytis jų gimtosios kalbos.
Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo 1 iki 6 metų. Šią programą vykdo lopšeliai, lopšeliai-darželiai, darželiai, mokyklos-darželiai ir kitos mokyklos. Pagal pradinio ugdymo programą vaikas pradedamas ugdyti, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai. Ketverių metų pradinio ugdymo programą vykdo mokyklos-darželiai, pradinės ir kitos mokyklos. Pagrindinis ugdymas, kurio programą arba jos dalį (I dalis – 4 metai, II dalis – 2 metai) vykdo gimnazijos, vidurinės, pagrindinės, jaunimo, profesinės ir kitos mokyklos, teikiamas mokiniui, įgijusiam pradinį išsilavinimą. Dvejų metų vidurinio ugdymo programą, kurią sudaro privalomi ir pasirenkami bendrojo lavinimo bei galimi profesinio mokymo moduliai, vykdo gimnazijos, vidurinės, profesinės ir kitos mokyklos.
Ikimokyklinį, pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą vykdančių mokyklų sąrašas:
http://www.info.lt/en
Institucijos, ruošiančios moksleivius pagal tarptautinio bakalaureato programas:
www.aikos.smm.lt
Užsieniečiui, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti pedagoginio darbo aukštojo mokslo įstaigose arba vykdyti mokslinių tyrimų aukštojo mokslo įstaigose ar mokslinių tyrimų įstaigose, gali būti išduodama nacionalinė viza (D) ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui. Užsieniečiai, turintys galiojančią nacionalinę vizą (D), gali ne ilgiau kaip tris mėnesius per bet kurį šešių mėnesių laikotarpį keliauti po kitų Šengeno valstybių teritorijas.
Sąrašas valstybių, kurios piliečiams taikomas bevizis režimas: www.migracija.lt
Dėl vizos išdavimo užsienietis turėtų kreiptis į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą užsienyje.
Norėdamas gauti vizą užsienietis turi:
- sumokėti 60 eurų konsulinį mokestį už dokumentų vizai gauti priėmimą ir nagrinėjimą (imamas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose užsienyje). Jeigu viza išduodama Lietuvos Respublikoje, tai už prašymo išduoti vizą svarstymą, sprendimo dėl vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti priėmimą imama valstybės rinkliava – 207 Lt
pateikti:
- galiojantį kelionės dokumentą, kurio galiojimo laikas turi būti ne mažiau kaip 3 mėnesiais ilgesnis už prašomos išduoti vizos galiojimo laiką;
- užpildytą nustatytos formos prašymą išduoti vizą;
- vieną 35x45 mm dydžio spalvotą nuotrauką;
- galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą. Norint gauti nacionalinę vizą (D), sveikatos draudimo suma yra 20 000 litų;
- dokumentus, patvirtinančius teisę sugrįžti į valstybę, iš kurios atvyko, ar valstybę, kurios pilietis ar nuolatinis gyventojas užsienietis yra, arba patvirtinančius teisę vykti į trečiąją valstybę;
- jei užsieniečio vardu dokumentus vizai gauti pateikia fizinio asmens įgaliotas atstovas arba juridinio asmens įgaliotas atstovas, privaloma pateikti notarine ar jai prilyginta forma patvirtintą įgaliojimą;
- kviečiančios Lietuvos Respublikos įstaigos, įmonės ar organizacijos prašymą išduoti jam nacionalinę daugkartinę (D) vizą. - Šis prašymas adresuojamas vizų tarnybai, į kurią užsienietis kreipsis dėl vizos išdavimo.
dokumentus, patvirtinančius mokslinių tyrimų vykdymą, arba dokumentus, kurių pagrindu atvykstama dirbti pedagoginio darbo.
Daugiau informacijos: www.migracija.lt
Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduodamas užsieniečiui, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis. Jis paprastai išduodamas vieneriems metams, tačiau gali būti išduotas ir trumpesniam laikui. Prašymą išduoti pirmąjį leidimą laikinai gyventi ir kitus dokumentus užsienietis turi pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje, o užsienietis, esantis Lietuvos Respublikoje teisėtai, – teritorinės policijos įstaigos migracijos tarnybai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje ketina apsigyventi.
Užsieniečio prašymas išduoti pirmąjį leidimą laikinai gyventi turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos, o užsieniečio, turinčio Europos Sąjungos valstybės narės išduotą ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi, – per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos.
Daugiau informacijos: www.migracija.lt
Užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti. Leidimą dirbti užsienietis privalo gauti iki atvykimo į Lietuvos Respubliką. Leidimus dirbti išduoda Lietuvos darbo birža, remdamasi teritorinės darbo biržos išvada ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus ir darbo rinkos poreikius. Leidimą dirbti darbdavys (įmonė) atsiima teritorinėje darbo biržoje; už leidimo dirbti išdavimą ir pratęsimą Valstybinei mokesčių inspekcijai mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Užsieniečiui, kuris įsidarbina Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, leidimas dirbti išduodamas iki 2 metų, nurodant darbą (pareigas) ir konkrečią įmonę (įstaigą), kurioje užsienietis dirbs.
Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, nereikia įsigyti leidimo dirbti.
Išsamiau su visa informacija galite susipažinti interneto svetainėje adresu www.ldb.lt
Lietuva yra rytinėje Baltijos jūros pakrantėje esantis šalis. Ji yra piečiausia ir didžiausia iš trijų Baltijos valstybių pagal dydį, gyventojų skaičių ir BVP.
Demokratijos sugrįžimas šalyje atnešė teigiamų pokyčių visuomenėje, sustiprino norą dirbti, kurti ir prisidėti prie Lietuvos klestėjimo ir naujų galimybių šalyje kūrimo. Lietuvoje yra daugybė talentų tiek teatrų scenose, tiek filmų ekranuose, šimtuose galerijų, jų pilna kiekvienoje Vilniaus senamiesčio gatvelėje, juos sutiksite universitetų bibliotekose ir tyrimų laboratorijose.
Šalia gausių tyrimų išteklių, Lietuva siūlo įkvepiančią ir bendradarbiauti skatinančią aplinką, dėl ko gyvenimas ir darbas šioje šalyje tikrai gali tapti praturtinančia patirtimi.
Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis bei kitais atvejais, bei jų darbdaviai privalo mokėti socialinio draudimo įmokas (apie mokesčius ir įmokas žr. skyrelyje “Mokesčiai”). Tokiu atveju dirbantiems asmenims suteikiamos socialinės garantijos ir asmenys turi teisę gauti išmokas.
Motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti apdraustiesiems asmenims šiais atvejais:
- motinystės – moterims nėštumo ir gimdymo atostogų metu;
- tėvystės – apdraustajam asmeniui tėvystės atostogų metu, kol vaikui sueis vienas mėnuo;
- motinystės (tėvystės) – apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros atostogų metu, kol vaikui sueis dveji metai.
Nėščiai moteriai, kuri pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturi teisės gauti motinystės pašalpos, iki numatytos gimdymo datos likus 70 kalendorinių dienų skiriama 2 bazinių socialinių išmokų dydžio (260 Lt) vienkartinė išmoka.
Kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio (1430 Lt) vienkartinė išmoka.
Daugiau informacijos: www.socmin.lt.
